Penktadienį su seneliu darėme požieminę apžiūrą. Sniego nebėra, sodas atrodo labai jaukiai ir gražiai, deja, radome vieną negyveną šeimą. Kraupus vaizdas kai avilys šaltas kaip plienas, o visas lizdas pilnas sustingusių bičių lavonėlių. Senelis nuliūdo, nors stengėsi to neparodyti. Visos kitos šeimos šiltos, po truputį dūzgia, ūžia ir panašu pasiruošusios darbui.
Dar uždėjome pora tarų klevų sulai.
Kaip visuomet kilo gražių idėjų, dėl namo šildymo, sugalvojau kur būtų galima daryti laiptus į antrą aukštą ir antrą aukštą išnaudoti moderniam gyvenimui, o pirmąjį palikti autentiškai sėklyčiai. Bet krosnies vistiek reikės. Klėtį galima palikti autentišku svečių namuku, o bityno reikalus kelti į tvartą. Tam reikės naujo stogo ir kažkaip izoliuoti tą pusę, nuo likusios (viralinės, etc).
